Ana Sayfa Blog Sayfa 3

He Ǩişi Var Gamvayonu 

0

A seri şeni na eşǩaft̆i ovro seri kodopsǩudi. Febzi-şǩimik var memaşǩu. Ar daha artiǩati mundes bdziratere, amtsika doguti şǩimi-şǩala ya mitzu. Var memat̆omalu cuma-şǩimi. Axiris puci momiǩorut̆u, dogutinu xali var miğut̆u ama muya p̌iǩo! Cuma-şǩimis guri vut̆axiǩo-i! Emine-şǩimis t̆ilifoni cevuçi; jur sum ndğa puci komitsadi ma vutzvi.  

Esǩide p̌ap̌u-şǩimik layç̌is limxona guğamt̆u. Layç̌i-muşi opşa alimbet̆u. Mati hişo… Cuma-şkimik ǩulis cevurçare ya do yast̆uği gomiğamt̆u. Cuma-şǩimis ma opşa valimbet̆i. Ma-ti him opşa malimbet̆u. Eni tzulu ma vort̆i. Nana dixo vimordit dort̆u.  

Febzi-şǩimi-şǩala sum seri kodobguti. Dobguti-ti him ort̆u. He ǩişi var gamvayonu; doğuru cuma-şǩimi. 

Mtuti Ǩoçişe Cindziru 

Ar ǩoçi yuni ogoruşe sotxa igzalu. Yunişi saibik ognu yuni na ugoraset̆u do idu post̆is komeşǩaxedu. Ǩoçik yuni momçiǩot ya t̆ǩu-çi, saibi-muşi hak var on ya utzves. Ǩoçik, him ya post̆is na meşǩaxen mtut on-i ya t̆ǩu-çi post̆is na meşǩaxet̆u ǩoçi mtuti diyu do gale gamuǩap̌u.  

Yeşeni işt̆e mtuti ǩoçişe cindziru Ora va ren do ncaşe-ti eyalen do ǩoçi st̆eri jur polo jin dvagutinen.  

Xordzalepe Var Ort̆eǩes  

Msuleturi xordzlepe-ti boşi va doxedes.  
Titzale elagutiko dololu, tijile elagutiko irgine ya do xordzalepe oǩipines do Çaxana gza gomçianes. Xordalepe var ort̆eǩes komolepek muya anet̆u!… 

Msuleturepek, Maç̌ap̌ulonaşe Tamlonaşa mç̌ire gza es do xoci arabate (xoci araba tzopxes ip̌t̆i) cameşi kva tores.  

Oç̌ume Dişǩaşi Meci Miğun, Meci… 

E ist̆onanurepe, Noxlasurepe meci miğun, meci. Xoca oxorişi golayonas celagut̆ut̆u do meyoǩiyamt̆u. İst̆onaşe, Noxlapsuşe, Lazavatişe cisvaret̆es do komulut̆es; ororepe elaǩoreri, toyç̌i moǩoreri, arguni, loriç̌i moyodveri. A meci dikumt̆es-çi eyokorinamt̆es. Hindos meşvelu ort̆u, xat̆iri ort̆u.  

XORDZALEPE VAR ORT̆EǨES  

Xalit̆işi Ayşe 

Ho Do, Mis Ognapare 

Mtuti do mç̌apu a raǩanis celaxedes do oǩixap̌at̆es.  

Mtutik, ‘’Ham livadi sǩan ort̆u ya utzu mç̌apus. Mç̌apuk “Ho do ya, mis ognapare’’ ya. 

Çoepe Kodimxanu 

Va viçini ya mitzu, p̌iya mi ort̆aset̆u ya… Ma cevulut̆işa omtzelis na cencat̆u berek ma muç̌e miçinas. Cumalepe st̆eri na vimordit, a çouri ǩoçi. Esǩide ǩomuşiliğ ort̆u. Artiǩatişe olva molva ort̆u. Hiǩu-ti var diç̌it̆u do hiçi vana çois oxap̌aroni ar miti dosǩuduǩo… Ǩişi komoxt̆u-i çois miti var dosǩdun. Yazis-ti nçai na tzilasere noğa tere imt̆en. 

Tzitzila Ktseri 

Yukişe vulut. Mecere gzas, oşǩendas tzameri tzitzila cedzun. Ma yuki giyare ya, gzas na cedzun tzitzila ya, bigas guǩori do titzale kot̆oç̌i ya. Ma muya mişǩun bere t̆işuça…  

Biga ep̌çopi do tzitzila na dobğut̆u svaşe vigzali. T̆axa biga dudis cevotsona do govoǩorare. Mecere tzitzila ktser’on. Muç̌e biga ep̌ǩozdi tzitzila ft̆ili ft̆ili kodibğu. Opşa pisi mayu, guri momanktu. Guri domandziǩu. Uǩai-ti, kapça tzitzilas memamgvapu do vit̆o xut tzana va pşǩomi.  

E ǩaybana ekşaşi, ort̆uǩo do tzari-muşi.  

Layç̌i, xortzi şeni xosǩun do layç̌i xortzi va imxos. 

Kva irginas kvas elvadven. 

Başǩaşi xepete tzitzila, sǩani xepete çxombi iç̌open. 

Tol-emt̆oçu mulun ya-çi, (tzitzi do cağanak) toli eyit̆oçes. 

MENDRALE  

0

Özlem Çağatay, Bursa, 19 Ağustozi 2019 

Domtzupu kiana 

Mcora-ti kocextu 

Muruntsxi-ti 

Ǩizil ǩiyamet̆i komoxtu 

Xoma mesǩuru  

Guri kodoloxtu 

Ç̌orge na iyert̆u anape doxombu 

Hiçi na var maxesap̆ert̆u yeri 

Moxtu bet̆i kva kodolidu 

Si, guri ǩai giğurt̆ay 

Ntsa sǩani seri on  

Germa sǩani antskilipona 

Purki-ti var içanasen aşkva 

Mp̆ula-ti var at̆amaxasen mcora 

DİDİ NGOLA 

0

H. Çamkerten 

Didi ngola bile doey tesisi 

Ne puci dosǩudu ne puci ǩata 

Millet̆i ngola on ǩişişi tuta 

Para şeni ngola opşey turisi 

Didi ngola bile doey tesisi 

Oçinoni var on ngola meiley 

Na celit̆t̆u ruba bile cuiley 

Va dosǩudu ne ǩoyini ne puci 

Ndaği na goyt̆u avi-ti doiley 

Va viçini ngola mu xalişi dgun 

Muşi ngola muç̌o parisi kodgun 

Oxori ipeği xali dorçeri 

Ocağepe ar ç̌uǩali va cedgun 

Şuri gont̆ay deyi puci var uçuy 

Turisi çobani cavuri guçuy 

Noğaşa iyindray yaği do vali 

İğay ngolaşa do millet̆i him çay 

Var ogzaman aşǩva sxup̌u daç̌xuri 

Ocağepe va ǩotzvobun ǩlemuri 

Cari furunişa xaziri iğay 

Aşǩva va şoluman mçveri xamuri 

ÇEŞİ -MİNCİ XOMİNERİ 

0

Maç̌are: Rıfat Ilgaaz 

Golaktalu: Filiz Xocoğli 

Mtziya st̆eri ar ilkokuli muallimi (dogura) vort̆i, 18 tzaneri civa st̆eri ar muallimi. Uçazuğaşi, ar teği ǩoçis na golvalasere (int̆rasere) soyişi kvalepe cesvareri noğas tayini domtzopxesdort̆u (komemçesdort̆u). İpt̆i pedagoji muallimişǩunik na domogures st̆eri p̌i do hik na sǩuduranpeşi xali muya’n deyi ǩoǩotzelimu kocevoç̌i. Mektebis na p̌i ip̌t̆ineri yoǩlamas milet̆işi xali va momtzondru. Hişo çi berepeşi dudi mt̆ite işivret̆u. Berepe mt̆işe made lebi saxt̆anyari, ili ğvala, zeyifi ǩorxiǩelat̆es.  

E do va oxovotzonam a mutxa ort̆u. Muton oxorepeşi ncami arǩalemepes sap̌oni ǩalop̌epe golasvarut̆u. Hini heralda xomas deyi golasvaresdot̆u da. Haǩu mexveri meyoreri sap̌oni na ona svas haǩu lebi muya utzomet̆es! Paǩluği şeni berepe movisvaris mt̆ilyari na onot̆upe yeǩt̆en oxorişe ceri voşǩumt̆i, nanapenişik upaxan deyi. Başmuallimik ham terimdazluğişǩimi dzirusis: 

“Vuu!” deyine a kogamiǩiyu, “Naşǩvi ham dulya. Ma mektebişe zorilepete moviyonam ham ç̌irbağape. Si haşo ana ma vozit̆apatere bere vato bdzira. Oxorişe oşǩva do muya iyasere, hişopete mt̆i oçodinareyi? Mt̆is mik uci meçams? Ha mt̆i ha mtziri…” Hanik it̆uran çi mt̆i layç̌is (meç̌irderis) noxedun, mtziri komolis! 

Mt̆iyari, lebyari oyapu mele dodvi, berepe ucareli utzareli, utsadeli ğururan. Ǩat̆a xaft̆as dizabuneran, axvaleran, hişote amuluran sinifişe. Gverdişe fazlamuşi ǩuçxe nunç̌u ort̆es. Oxori xalinişis ptsadis biayimişi nana, bi ayimişi baba, daha cenci ot̆eyşa veremite na ğures koxovotzoni. Morderi da do cumalepenişi ti na ğurespe ti mtsiǩa vaort̆u. Noğas millet̆i veremite na dibğen toli oği ort̆una ti mitik yuki va eyidumt̆u. Dudinişişe na mulunpe oxvatsonen ar teği ǩoçi va ort̆u himinepes.  

Nobet̆is na vort̆i a ǩişi ndğas berepek cari na imxoran odaşe kamaft̆i. Eǩna ji “carioşǩomale” nç̌arumt̆u, ama ayina bereşi oği oşǩomales na numgums muti vaǩotzudzut̆u. Jur pitsxola lazut̆i cari elat̆axeri. Ar da cari yanine haşo gosareri, ǩevi, kva st̆eri a mutxa. İpt̆i mevotzeris peyniri domatzonu. Vorsi ptsadis var, xomula, gosareri a mutxa. Berepek ǩibrite elaxvat̆eri elaxvat̆eri, losǩeri losǩeri imxot̆es.  

“E berepe, him na imxot muya’n?” ma vutzvi. İri birağorda: 

“Çeşi on xoca!” ya mitzves.  

“Muya tǩvit?” 

“Çeşşşi!” 

Çeşi muyat̆u, muyas numgumt̆u p̌iya? Berepek imxot̆anşa p̌icişe tzarepe dolvayoreranşo cora opşa mtzutxe a mutxa ort̆aset̆u.  

“Ham muç̌e ixenen? Nanat̆vanik iǩumt̆uşa gidziramurani?” deyi movoǩitxi.  

Şǩimi sinifişe ar bere moyselu, Hayat Bilgisi dersis voret st̆eri nuǩu urt̆u do: 

“Şǩu çeşi miyaperişe vikumt xoca…” deyi kocoç̌u. “Kaymaği moyoğeri miyaperişe. Uǩaçxe him miyaperis tzari ǩotzovuntzoramt, jindo ncumu eyovovalamt xoca. Uǩayes ti xepete vorsi vuzdamt do xomas (nç̌vas) deyine mjoras komevudumt.” 

“Nak oxominamt?” 

“Pencere arǩalemepes!” 

A koceviduşuni do: 

“Hindos, him pencere arǩalemepes na goladzun do ma na bziri mutxape sap̌oni ǩalup̌i var oni?” 

“Hini çeşoran xoca!” 

“Penceres mo goladumt?” 

“Başǩa nak golabdvat? Çeşi ar ndğas, ar xaft̆as na xomasere a mutxa var onçi!” 

Him limcis dersişe gamaft̆induni yeǩt̆en baǩalis kamavuǩap̌i: 

“Çeşi!” ma vutzvi. “Çeşi epç̌op̌are.”  

Eyuntsxot̆u oditsinu! 

“Nay dzirat̆u Xoca!” ya mutzu. “Şǩu va mayeran!” 

“Mis ayen?” 

“Mitis var!” 

“Muton berepek xvat̆uman!” 

“Çeşi ǩat̆a oxoris ikuman. Duçanis golabdvat do mis mevoyindrat?” 

“Pazar yeris ti va gamaçamani xordzalepek?” 

“Hak çeşi va gamaçaman. Tarxana gamaçamani? Ǩat̆a irik enç̌alamuşi ikums.” 

Tarxana komişǩut̆u. Himu ti xamuri xominerort̆u. Vogni çi haminepeşi oşǩomale çeşi, oşvalaşe ti tarxana çorbat̆u. Uǩaye vogni çi juriti art̆iǩat̆is doloğmaleri on hak. Tarxana icibet̆aşa ǩiyma, peyniri, yaği var do çeşi uǩataman. Xortzi yerine çeşi. Peyniri yerine xolo çeşi. Muallimi arkadaşişǩimi Şadi golomaktudot̆u ar limcis. Xepes a şişe ti raǩi ǩaçaperi. Moxt̆u do masas keyodgu. Moyselu, jur ti bardaği kogamiğu.  

“Boşine mo goyxadzirer!” ma vutzvi. “Oxoris p̌icişe oğmaloni (ǩibri na cedgare) muti var on!” 

“Cari ti var oni?” 

“Cari kon!” 

“Başǩa muti va diç̌is!”  

Cebişe çağet̆is meǩoreri a mutxa kogamiğu. Haşo golebyareri, mevotzerindnuni viçini, himort̆u.  
“Him na goǩaçun çeşi var on? 

“Ho, muya iyu!” 

“Muya iyu muya utzomeran? Nam vaǩit̆i bgoramt̆i!” 

“Moto, opşa galimbeni?” 

“Daha nena va memintsapun!” 

“Aha, nontzi.” 

Xepes kodeviǩaçi, ebdvi cebdvi şuǩale elevut̆axa ma p̌t̆vi. Ǩevi, kva st̆eri. Zuğa arǩaşe na p̌ǩorobidort̆u kvalepeşe ar tane vicibali do a komovuntxi. Ancakçi tzulu a pitsxolya elevut̆axi, p̌icis komelevit̆oçi. Ncumu cojginas deyi a loǩma ti cari. Ar bardaği ti tzari keyovoşvi jindo. Arkadaşişǩimik: 

“Aha! ya mitzu, çeşişi en oğindenu dulya ham on! Cari kçams do tzari gombinapams!” 

Bardağimuşi keǩozdu; “Muton çeşepeşi ruhine(keyovoşvat)!” 

Oşu, a tzulu ti çeşi komelit̆oçu p̌icis: 

“Namussuzi!” ya t̆ǩu. “Opşa msǩva elaşǩomaşe iyen! Ar tzulu çeşi elat̆axerite a şişe raǩi şvi!” 

“Ǩap̌ulamuşişe ti tzari do cari.” 

“Mo, var moǩtzonduyi?” 

“Var momtzondu iyeni? Berepek tzari çup̌i yanineşe moelaxeran hus vogni. Oxoris çeşişǩala cari. Mektebis çeşi do cari. Dersi gverdepes ti tzari!” 

“Eni vorsi oşǩomalenişi muya’n gişǩuni?” 

“Daha oxorişe mitik var miyoxu, nakele mişǩut̆as, uci maǩanasi?” 

“Eni vorsi oşǩomalenişi çeşi eǩodveri makvali, çeşi eşǩadveri bureği. Ama hani çendepekti va imxoran; ǩaymeǩamis, jandarma ǩomutanis gamuğaman.” 

“Vaaar! Ham haşo var iyas. Ham memleçet̆is oşǩomale muç̌e iyen doguru diç̌is. Haşo mevaşǩvat na veremite itzilan dibğan do ayina var molasǩudan (pupuli moviǩorare deyi ǩoçi va dosǩudas) e sǩiri.” 

“Ç̌e biç̌i!” ma vutzvi; “Si elomayonareyi?” 

“Muyas, tavlasi?” 

“Var yahu! Çeşis!” 

“Aha da melevidumt!” 

“Hişo var, çeşi moǩvatus! Mektebis çeşi vamevixola huy do mele! Başmuallimisti vognapinapare!” 

“Ç̌e biç̌i, başmuallimiti meyot̆oçinare. Mutoranti egigutanene!” 

“Var var ! Ham haşo var iyen. Veremik millet̆i tipums. Oşǩomalen deyi p̌icişe na iğare muti var on. Ç̌umanişe a mtsiǩa tarxana, dolumcaşa muti mo imxor. Akşama nçayi, ǩave, 66, solozi! Xepepe govindziǩat do mektebişe cevoç̌atere ham dulyas!” 

Ç̌umanimuşis başmuallimi tere keft̆i: 

“Ham çeşi mop̌ǩvatat (movoselat), ma vutzvi. Zavallik muti var ognu.  

“E do, oxoris muya anene an, ama berepes mektebis çeşi vapça. Ne tad uğun ne vitamini. Muti gida var eyaç̌operan, berepe cininkteran. Xayarepes çere vacudzuran. Dixo besini berepes dersi ti va elvaǩoreran!” 

“Va maxenan! ya mitzu. Milet̆işi oşǩomale-oşus nena muç̌e pat?” 

-Var na berepes vutembiğat!” 

“Bere do milet̆i ayiri oni? Mt̆i te na işivren beres si upağami? Var, muya ikum? Oxorişe, nanamuşi tere oşǩum!” 

“Him doğru t̆t̆vi. Nanamuşis devumçinat hindos. Bereşi oşǩomalepes çeşi mo unt̆alas!” 

“Oşǩomalepesi?” 

Dudi ticeri meyot̆oçu do oditsinu kocoç̌u.  

“Hanis monazmoner. Si sinifisǩanişe amaxt̆i. Hayat Bilgisi, Turkasǩani ozit̆api!” 

Hayat Bilgisi t̆ǩusis tolepe a gomakosu. Hiçi var na çendi sinifişǩimis maxenaset̆u ham dulya. Ar xaft̆as jur fori nobetçi viyet̆i. Muti va maxenuǩoti him ndğalepes çeşi va movoğmalapat̆u berepes. Yerine motzovuǩap̌i. Arkadaşepeşǩimik cemaditsaneneyi deyi ucu va mepçi. Cetzulva svat̆u, çeşis na evuret̆i mutoran ǩoçepes kodveguresdort̆u. Ar ndğas noğa oşǩendaşe golovulut̆işa ç̌eǩemiyoxes:  

“Çeşşşi!” 

Ma mitzomet̆es. Golovikti do ç̌eǩevitzeris, ptsadi çi ortamektebi çağepes ono do mektebişe ne valen yeniyetme sum-otxo tane biç̌i koǩoxeran. Ar tanek: 

“Çeşçi muallimi! deyi ç̌eǩemiyoxams. Hiçi va pşini.” 

“Çeşi!” 

Xolo va ç̌ekevikti.  

“Çeşi! Çeşi! Çeeeeşi!” 

Noğanurepek na cemodves yoxo ham ort̆u. Çeşi! Nobetçi na vore ndğalepes, zili şuǩale muton sinifepe movigoram, muallimepe sinifepeşe amaxt̆anşa sum-otxo laǩidete, morderi dalepe do cumalepenişi, him do mele mektebi arkadeşepenişi utsadeli do ucareli na dosǩudes şeni ǩorxiǩela do veremi na iyes vognapinapi şuǩale: 

“Amani ha çeşi mo imxot, ar daha mektebişe ti momoğamt. Çeşis ne tad uğun ne vitamini. Çeşi yasaxon.” vutzomert̆i.  

İni, ǩirağu ndğas ar yemas berepek cari na imxoran svas keyovoǩap̌i (kocevoç̌opi): 

“Miti mooǩiǩanas!” ma vutzvi.  

Berepek meludzut̆es loǩmate toli menç̌arkeri ǩodosǩudes. Yerine oğişǩimi na xen beres vutzvi çi: 

“Muya imxor?” 

“Cari!” 

“Cari yanine?” 

“Vağlaye muti var, xoca!” 

“Zeytini, peyniri.” 

“Çeşi bile var on, toli to eyomatvas (eyomaǩamas)!” 

Himu yanine na onos mevuntxi: 

“Si muya moği andğa?” 

“Kada.” 

“Çeşi var moğiyi?” 

“Vağlaye var moviği!” 

“Peği vorsi i. Elaşǩomaşe?” 

“Noğa cari!” 

Tzulu a parça uça buğdaşe cari oǩaçut̆u, tersi xepes ti lazut̆i mçverişe xinaperi bazlama.  

Sinifimişǩimişi Çetinis: 

“Si muya imxor, Çetini ma vutzvi.” 

“Cari.” 

“Na st̆eri cari?” 

“Cari da xoca!” 

“Noğa cariyi?” 

“Var xoca, t̆epsi cari.” 

Vidi do kelevuxedi, a kocevotzeri. Kva st̆eri a lazut̆i cari elat̆axeri oǩaçut̆u xepes.  

“Ǩat̆uğimuşi ya do hamuşi?” 

“Toli gamamivelas çi var moviğidon!” 

“Mova moği? Ma ǩat̆uği momoğamt var gitzvit çi!” 

“Çeşi va moğat t̆ǩvi ya.” 

“E do, çeşişe made ǩat̆uği var oni? Zeytini. Peyniri. Reçeli. Topri.” 

Memotzeran do ditsaman.  

“Mo ditsamt? Başǩa ǩat̆uği var gişǩurani t̆ǩva?” 

“Şǩu çeşi vimxot, xoca!” 

Odas a hişo melevuǩap̌i a haşo. Çeşi na moğu esetten çi var ort̆u.  

“Eyi. Cari do made muti na moğu var oni hus?” 

“Ma moviği, xoca!” 

“Si muya moği?” 

“Mamaliǩa moviğidon, xoca!” 

“Muya’n him mamaliǩa. Oşǩomaleni?” 

“Var!” 

“Cariyi?” 

“Var, xoca!” 

“Loyani?” 

“Var.” 

“Muya’n p̌a?” 

“Şǩu mamaliǩa vutzomert.”  

Vidi, ptsadi. Sağanis sapsari amutxa kocedzun. Ne ar yaği eyusun jindo ne ti p̌eǩmezi. Yeǩt̆en t̆utsa tzaris eǩobğeri lazut̆i mçveri, lapa. Hişo çi layç̌is koǩodzudviǩo var şǩomuǩo.  

“Mo moği ham?” deyi vukihtxi, goşaşeri.  

“Motoyi? Cari domaçodes çi nanaşǩimik ham miyu.”  

“Hamu doloxe a loǩma yaği eǩuduǩo da nanasǩanik.”  

Goliktu da mezmoneri a komtsadu: 

“Hamus yaği va eǩidven çi!” 

“Muya eǩidven?” 

“Çeşi eǩidven xoca!” 

Ti masenu. Vu ma muyaperi dulya p̌i! Berepek a çeşi imxot̆es, himu ti vapçi. Nena dardaleri: 

“E berepe!” ma vutzvi.  

İrik dudi golaktes do memotzeran.  

“E berepe! Huy do mele çeşi serbest̆i mevaşǩvi. Mektebişe moğit!” 

Berepeşi tolepe a kodiǩhançxu.  

“Ama. Ar mutxas ç̌eǩudzun!” ma vutzvi. “Çeşis ar tane ti makvali ciberi eludvatere!” 

* Rıfat Ilgazişi “Keş” coxoni heçaye-muşişen Atinuri Filiz Xocoğlik Lazurişa golaktu. 

OXORİ 

0

Bayram Ali Özşahin 

Sinoris oskidinu dido meç̌ironi ren. Sinorişa elamtsxveri çeremes do eç xoli mendrani oxoris oskidinu tkvan isimadit. Eşo t̆u p̌ap̌ulişi oxori. T̆u muşeni bzop̌on? Atzi istimlaği doqves do kodoloxves. İya, berobaçkimişi tude uçakva, jin tuğulaşi, darabape ç̌uburi pitsarişi, ç̌eris pitsari getveri do ǩeremidi motveri oxoriçkini. Oxori şǩala berobaçkimişi şinapeçkimiti kodoloxves, domipaşes, kogoşamibğes.  

Çeremeçkini sinorişa, T̆ibaş ğalişa-ǩonayi gilulun. Gza şǩele ǩidaten golaperi ren. Çkini oxorişen tzale oxori va ren. Jilendoçkini Usta Reşidi p̌ap̌ulişi oxori ren. Uçakvaşi ar ǩati do ǩeremidi motveri oxori. Oxoris açkva mskva selenderi iludgit̆u. Tzoxlemuşiti okotumale t̆u. Daçxiri mandzageriçkini Reşidi p̌ap̌ulis, deli Reşidi utzumenan. Tzori ǩoçi ren Reşidi p̌ap̌uli. Emuşeni deli utzumenan. Nisamuşi Nuriye dadişa mitis mutu va atkven. Dido ǩai oxorca ren. Nanaçkimişi da steri eşo t̆u.  

Sinori şǩele seri eǩo va guyilen. Emuşeniti mandzageri ǩai giqonut̆asinon. Emuşi jileni oxorepe sinorişa mendra renan. Oxoriçkinişi jilendoni ğoberişi gale şǩeleni do ğalis eloqups ont̆uleti çkini ren. Ğali şǩalani ont̆ule vutzumet, Gyubeğiti vutzumet do va vixmart.  

Çkini berobas, ǩandeliten limci meǩolapuşi ora ağani miǩileret̆u. Emuşa va memaç̌işines. Xut nomera şǩule şkvit nomera ǩazağişi lamba oxmarus kogevoç̌ǩeret̆it. Eǩule vit̆ootxo nomera lamba gamaxtuşi, oxori seri-ti, ndğaleri steri dotanu. Va na çkin eşo gemaqvet̆es. Oxoris luksiti komiğut̆es. Eti musafiri moxtaşi mevudvinap̌t̆it. Açkva sinori şǩala teten dido va isteren, va ibodinen. Ambari meçap, numçinap steri nignapinen.  

Oxorişi tzoxle ar naǩadi t̆u. Ek pukirepe golorgut̆u. Naǩadişi tzoxlendo mançxa gemidgit̆es. Ǩai qini tzǩayi git̆u. Naǩadişi jindolen gza miǩilap̌t̆u. Gza tzoxlendonti miǩilap̌t̆u do ekolen Cameşa do Ǩişlaşa gililet̆u. Tzalendo gililen gza şǩala baǩi do jinmuşi bageni kort̆u. Oxorişi tzoxle do jimoǩas jur ğoci kort̆u. Jimoǩas açkva okotumale do amtsika mendrasti çeçme kort̆u. Oxorişi tzalendoni naǩadisti pukirepe golorgut̆u. Ar tudeni naǩadi getasule do emuşi tude didi çeremet̆u.  

Mupeyi mskva beroba meǩovolapi, iya ugoç̌ǩondinoni oxoris. Atzi gomaşinaşi jur tzap̌a çalamure, ğvalepeçkimişen geloqups.  

Limci şǩele lazmapunas tzitzepe kop̌ç̌opi. T̆ǩomilas anǩetsi meǩiyeli mtxiyişi ç̌ino oxorişi tzalendo kelabdvi. Ç̌umani ordoşen yeviseli. Tzitzepe do ç̌ino yebzdi. Çeremeşa kagelapti. Anǩetsis tzitzi komevuǩidi do ğalişi t̆ibaşa dolovut̆ǩoçi. Dololusteri çxomi nanǩap̌u do ǩoniǩidu. Çeremeşa dolovut̆ali do ǩarmaxa kamep̌tzǩi. Tsxemurişi qa mep̌t̆axi do ǩaçali dop̌i. Eǩule çxomi ǩaçalis kodolovotsigi. Anǩetsis ağani tzitzi komevuǩidi. Majvani şǩele dolovut̆ǩoçi. Xolo çxomi nanǩap̌usteri koniǩidu. Eti kelap̌t̆ǩoçi. İya ǩarmaxati anǩetsişen kamep̌tzǩi do ǩaçalis kodolovotsigi. Eǩuleti ağani tzitzi anǩetsis komevuǩidi. Majura t̆ibaşa ç̌ino vinkini do anǩetsi t̆ibas dolovut̆ali. Em oras Ali yado ar xonari kopşigni. Ekole akole vitzǩedi, miti var t̆u. Oxori şǩele vitzǩedi, neǩna gontzǩimeri va ren. Ǩarmaxa nanǩapusteri kelap̌t̆koçi. Anǩetsis ağani ar tzitzi komevuǩidi. Masuma t̆ibas mevanç̌i do anǩetsi dolovut̆ǩoçisteri ǩarmaxa nanǩapu do niǩidusteri çeremeşa dolovut̆ali. Xolo Ali yado gamamicoxu. Ekole akole vitzǩedi, miti va madziru. Çxomi komep̌tzǩi do xonari şǩele ǩaixeşa quci mepçi. Tzitzi mevuǩidap̌t̆işi Ali yaşi, xonari mulun şǩele ti golovokti. Mele mtzǩoşi tude elacans saltati kobdziri. Şkuriniten guri mit̆ǩvatsu. Ǩaçalis dolotsigeri ǩarmaxape do ç̌ino yebzdi. Mani mani oxori şǩele vunǩap̌i. Saltatik komç̌opups do mele mendamiqonops mado şkuriniten oxorişa vimt̆i.  

Ar farati Reşidi p̌ap̌ulişi oxorişi jimoǩaşen, mtzǩoşi tudendon Kenani çkini şǩala melendo vitzǩert̆it. Muşeni vişumi va miçkin. Va na beroba ptkvati eti va miçkin. Laǩat̆ǩas kvanç̌ala meşavudvi, ǩaixeşa gomzdi do saltatepeşi mağali gontzǩomile patsxaşi cami dovut̆axi. Guyi ut̆ǩvatses. Ǩoçepes mutu va ağodes. Ekole akole itzǩernan. Kva solen moxtu yado isimadepan. Çkinti mtzǩoşi tude vişinaxet̆it. Man mdziresşi konagnes. Eǩule protoǩoli qves. Nenagoktale Memet̆i cumadik, entepe bere renan yado komomişletines. Eǩuleni ndğalepes man mdzirat̆esşi ǩiti minǩanup̌t̆es.  

Mzoğaşi sinori ar mtsika çkinde şǩele elakteri t̆u. Mzoğaşa vidatşiti ti viçumert̆it. İstifit̆ilik ǩoçis şuri va moşvanapap̌t̆u. Ar ndğas, eksalepeçkimi Xasani, Nureddini do P̌elet̆i çxomişa iderenan. Sinori şǩele mosa guğerenan. Eşamaluşa amtsika mele miǩilerenan. İstifit̆ili moxteren do entepe koç̌operen. Eǩuleti Batumişa mindiqoneren.  

Tzilexi Mustafa cumadik, Nureddini şeni, bere Oǩoxuleşen moyiqoni do Xizirǩales kogomdini yado ekole, akole at̆ǩvatsen.  

Mele dido skideren Mustafa cumadi. Entepe ǩai içinops. Ar mutu dvağodenan yado guris daçxiri kodululeren. Vit ndğa şǩule protoǩoli qves do komoǩoçkves.  

Usta Reşidi p̌ap̌ulişi tsxenis askerepek seri dodgiti utzverenan. Ǩoçi açkinerenan do dodgiti utzverenan. Va dodgiterenşiti doqvilerenan. Askerepes tsxenişi para aǩvanderenşiti va meçerenan. Xakkimuşi ogoru şeni Angaraşa ideren do Meclisis, Xukumetis tsxenimuşişi para aǩvanderen. Va gotzvağeren do kuǩunikteren.  

Sinoris oskidu şkurinoni ren. Ǩartayi va naxondinen. Çkin berobaşen doni gegineri voret. Miti şǩala dulya va miğunan. Skidalak ǩoçis ǩarta mutu oguraps do oǩap̌et̆anaps.  

Tzoxlepes Sarpişa ǩartayi va malet̆u. Sarpişa moxtimu do meleni Sarpi odziru şeni Limanis askeriyes izinişi kart̆ali gutzumet̆es. Va na ekolen va meǩolapap̌t̆es. Moxtas entepes dido gvaǩviret̆es. Ar ndğas mele mamulik qiruşi, oxorcak, ekti mamulik qiraps tkuşiti odzitsinus kogevoç̌ǩit. Pucikti mğoraps vutzvit do avigdit.  

Tzanape şǩule sinori guyintzǩu. Reşidi p̌ap̌ulişi ǩulani, Ǩaǩeşi ǩulani, Nuriye dadişa meǩap̌t̆it. Reşidi p̌ap̌ulişi mota Nuriye daditi p̌ap̌ulimuşisteri ǩapeti ren. Nanaçkimik deli utzumet̆eren. Saltatepeşen bğarğalap̌t̆itşi, Nuriye dadik, aşo aşo moğodap̌t̆es yado işumet̆u. Entepes na voğodi gamavunsvarup̌t̆işi dido ixelu.  

Xe meğiru na var t̆u orapeşen bğarğalit. Nuriye dadik, nana-çkimi şǩala, meǩa moǩa muç̌o ğarğalap̌t̆es, entepe molaşinu. Mgarapes mele mole ambari meçamuşeni muç̌o imgart̆es, entepeti molaşinu. Mcveşepe moşinuten ar ǩai ndğa meǩovolapit. Ǩulanimuşi Nonak, uça qurdzenişi papa memindvines. İya, perimuşişa oǩonabğuru papa, amtsika elamjara do dido nostoneri t̆u. Ozlem Yaşayani şǩala limcişa ek vort̆it. Gyari do xaç̌ap̌uriti komçes. Limci şǩele çkini Sarpişa komoptit. Ekolen Ozlemi Art̆aşenişa, nanamuşişa mendaxtu. 

HEVA XALAŞİ CEÇ̌VEŞİ 

0

Ç’ani Şanaşi 

Heva Xala, iri Monç̌inora golaxt̆a do İnuva moxt̆asi Tolikçeti toli eǩasǩuderi İzmirişa mendulurt̆u. Tolikçeti nit̆oçeni? Biç̌epe, nusalepe, montalepe İzmiri ren, didaşira oxorza Tolikçeti xvala mu ay?  

“İnuva eǩevit̆oçaşa cur sum tuta kodobgutar, berebura şǩala koxovaktar.” ya zit̆eri Doğu Karadeniz Ekispresi bilet̆i noǩvatapamt̆u. 

Heva Xala Art̆aşenişa cext̆asi mcumu, şveni, ǩurta lastriği do Hacişaçiri na ayindrasen şuǩu Turǩuri asinapert̆u, himu do mele ne dvaç̌irt̆u ne do nozmort̆u. Tolikçeti Turǩuri mu diç̌in? Didalepe şǩala Lazuri nisinapam, puci Lazuri uç̌andram, Lazuri meyiçam, ezmoce Lazuri zirem. Nusa tǩvasi amtsika ǩotzvazdasen, irişi oxori var amilen, irişi cari var elixunen. İzmirişi nusalepe dunya uzaramu ort̆ey, “Ham dida nç̌ineri on, ida do var ǩoşǩhixunen.” var it̆urt̆ey. Heva Xala İzmiri ǩuçxe muç̌o cobazgasen sağanepe doǩaçeri neǩna konoguturt̆ey. Xarǩi oxorişa oşǩomale itorineni? Sağani na aziranen, “Dida var tsaduman, ucare do utzare naşǩhuman.” var tǩvaneni? 

İzmirişi nusalepe osinapu nutzani p̌ici var oǩutumt̆ey, “Hoş geldin Havva Teyze.” ya do kocoç̌amt̆ey.  

Heva Xala, “Xoş corduk.” ya it̆urt̆u, muç̌o mp̌uri nomsǩuǩo st̆eri gomç̌itaneri xarayepete. Ar ham golvat̆oçuǩo, ar ham bet̆i ǩurtate na iǩten oxorzalepe inǩirazapemuşişa goyǩteǩo. Hani yağmi var uğunani, soti dişǩha var cuzunani, miti meci do soxraşa var uyoxamani? 

“Nasılsın Hava Teyze, iyi misin?” ya ǩurta lastriği buzi ǩitişa enç̌eri ar oxorza. 

“Eyi.” ya Heva Xala. 

“Buraları beğendin mi?” ya oxorza. 

“Eyi.” ya Heva Xala. 

“Buraları mı güzel, Rize mi güzel?” ya oxorza xolo. 

Heva Xalaşi Turǩuri ham çit̆xa konabazgert̆u, nena var canǩturet̆o do leşǩhepe odordalu kocuç̌amt̆u. Heva Xala, “Bo hani mot eǩemaley e ǩuncari!” ya do tolepe nonçarǩasi nusamuşi moç̌işumt̆u: 

“Buralari da cuzeldur ama Rize daa cuzeldur. Sizun içun burasi cuzeldur, bizum içun orasi cuzeldur.” 

Heva Xala, nusa Turǩuri cuvabi meçamu coç̌asi xarayape cofloxt̆un, muç̌o uci var dvagun do naşǩinamt̆uǩo steri nusa p̌icişa toli var kotziğamt̆u. Nusa Turǩuri ragaduy, ey Tengrum, Ella, Yarebbi, haǩu gamasvareri Turǩuriti iyeni? Oxorzalepe oxorinişişa muç̌o goyktey. Nusa, “Hanişi adet̆i on, sağani mvoçonidanasi ar muti cedveri gvoktar.” var tǩvasi? Huy mu iyasen? Hanişi oşǩhomale var diç̌irt̆u, na moğey muti var numgvay, omçvele dolobğoni on. 

Heva Xala ç̌umanimuşi, “Nusa dulya moyovuğa.” ya do mboli seçeri meşǩhabğeri otxo sağani ceç̌veşi doç̌u do keyosvaru şuǩule; “Hani iğmalineni p̌eya?” ya do nusa uç̌itxu. “Moy var iğmalinasert̆u.” ya tǩu nusa, berepe ceç̌veşi p̌ri eǩvaley sağanepe diǩaçu do mani mani kogurtu. Ne Heva Xala ne do nusa, him ceç̌veşepe motzondesi, işǩominuyi vana kot̆oçesi var aç̌itxey, oxorzalepeti muti var t̆ǩvey. P̌eya mu iyu dort̆u, elaçesi, eǩvolaǩirdesi? Cur sum xafta şuǩule ar limci neǩna nirayu. Heva Xala neǩna gontzu do tsadusi mu aziray? Ar bere ceç̌veşi cesvareri sağanite neǩna noren: 

“Teyze bunu annem gönderdi.” 

FİKRİYE 

0

Muhammed VANİLİŞİ 

Aprilişi metzqveri mç̌imape şǩule muç̌o na t̆u gontanu, tsas murutsxepe diç̌ǩaderet̆u. Fikriyeşi nana do baba mandzagerişi noderişa ixaziret̆es, germaşen oxoriş pitsari gemalu şeni. Didi cuma Memeti tzoxleni seris çxomi oç̌opuşa na idu var moxteret̆u. Fikriyek nana do babamuşis çxomi dut̆ağanu do mç̌ǩidi eladvaleri tsantsas koduludu. Ordo ç̌umani t̆u. Fikriyeşi arçkva onciru var ğirt̆u, ğocis na dgit̆u gopukireli qomurişi cak Fikriyeşi tolepe muizdu do dido otzǩomilu şǩule neǩnaş siyas kogelaxedu. Kvinçepeşi xeleberi ç̌uk-ç̌uǩik Fikriyes osimadu mundzinapt̆u do guriş doloxe ağani talğape ardet̆u.  

Ordo mjoraş tolik raǩanişen keşitzǩedu do muşi met̆aǩsoni sxivepe oput̆es komompinu, nomç̌ime let̆as ǩomape yit̆u, Fikriyek tzipuriş dişkas goklimeri daçxiris kitsi komotu, ǩuǩumate tzǩari komeǩudgu do kitsiş ç̌kvapaşa odaşen otzipxuş tentene xes dokaçeri ğocis na dgit̆u mtzǩoş tude let̆as jin gondvaleri ketis kogelaxedu, tana tzipxups tanas ibirs:  

“Pukirepes goputxun  

Dadul mamuli ǩvinçi 

Manti tzana kemapşu 

So ren ar ǩay biç̌i?” 

Fikriyeşi mskva motivite do nazi sesite obiruk guriş daçxiri dulut̆alu Ǩarametişi Rizas, namu na sviakiş mosa mxucis gebğeri mzoğa p̌icişa git̆u do ǩay t̆aoniş mendveri ixaziret̆u şkvit dğas tzoxle mzoğas dolot̆ǩomeri mosapeşi oxilu şeni? 

Fikriyek Riza na dziru steri birapa meǩvatu do tentene dokaçeri oxorişa kamunǩapu. Kitsi doç̌ǩveret̆u, ǩuǩumaşi tzkari xaxalapt̆u, ordo xolo gelatzǩu gobi do tsomiş okiminus kogyoç̌ku. Rizak mosape ğoberis komojoǩidu do çumert̆u Fikriyeşi gamaxtimus, hama Fikriye çkva var gamaxtu. Fikriyek ç̌it̆a neǩnas na mojobut̆u piştimali elatzku do xut̆ulaşen noxosaru, Riza osimadus meçameri kodgit̆u do mutxani çumet̆u. Ex! Ar zoi kodişvanu Rizak do mosape mojaǩideri gzas kogedgit̆u.  

Rizaşi eşo osimaduk Fikriyes moşvacinu var meçu. Riza tzoxleşenti içinopt̆u, hama em dğas muşi qoropaşi daçxiri guris kodolvacinu. Am dğa şǩule Fikriyeşi xasiati çkva diqu. Nana-babamuşis ukvirtes. Fikriyeş qoropati Rizaş guris irdet̆u. Hama Rizaşi osimadu iya t̆u ki babamuşi ğaribi ǩoçi t̆u do mtsika kyolobati duxvenut̆u. Amu şeni Rizas kyoleş bere ya ucoxopt̆es. Fikriyek muǩo na dvaqoropu hama babamuşi na razi var iqvet̆u tzoxleşen kuçkit̆u.  

Dğalepe nit̆u Rizak nagnept̆u ki Fikriyeş guristi muşi qoropa irdet̆u. Mtsika ora şǩule Rizak muşi guriş tzǩuni cumadimuşiş ǩulani Zelixas duambu. Oǩaçxenik jur qoropeliş şkas kii xinci kogondu do oras ar didi mtsxuliş tude arti majura ǩala t̆ǩobaşati ğarğalaptes. Olumcuras mjoraş toli kagext̆eret̆u do ek ak murutsxepe gamaçkindut̆u. Ağne tutaşi te qaepe gontximeri mtsxuliş butkapeşen goşataneri Fikriyes nunǩus natanet̆u muç̌o gza nogurapt̆u Rizas ğvas ocundinu şeni. Rizak kvacundu do mtsika oǩomtzǩupu şǩule p̌odias ti geladvaleri Fikriyes utzumert̆u: 

“Babaçkimi ğaribi ǩoçi ren, aşo ğaribi renan çkimi mandzagerepeti. Hama ǩabaet̆i entepeşi var ren; ǩoçis nosi kuğun, mu qvas ki gza var meçapan, dixa xaçkupan gverdişen met̆i umuri meçapan genomskideti aya muxtarişi ren, aya xocaşi ren, aya yane ren ya do xes mutu var dut̆alepan, mundes na dixaşi patroni oput̆ari t̆as, mundes na uçalişu mç̌ǩomupe tis govitsǩinat do çkini noçalişe na çkin domoskidan em oras mteliti didari viqvet, em orati mendra var ren. Rizak duambaru ki komulun ora, mundes na oput̆epe koniçen garibepeşa do muşi noçalişe muşi iqven.”  

“Diyanu atzi vigzala!” gemzuli tku Fikriyek do kiselu, Rizak var dokaçu. Oxtimuş izni komeçu do arçkva gvacundu şkule mtsika konaqonu Fikriyes oxorişa.  

Muna iqvas iqvas, ufikriye, -çkimi oskedinu var iqven, am osimadupes t̆u Riza do oxori ǩele gzas kogedgit̆ui Rizas tişa ağne ağne osimadupe muit̆u, ser dğaleri tolişa nciri var muxtept̆u, Fikriyeş qoropa ǩala emus majura guriş ç̌vini uğut̆u:  

“Çkin mu ǩoçi voret: dulya vikipt çkini ǩap̌ulas çkvape skidunan, çkini nenate var mağarğalenan, oçilu ginon var megiǩardepan, ağapes ǩamç̌işi oreksi var miğunan. var aşo oskedinus moşletinu unon.  

LAZİǨAS NANİ 

0

Helimişi Xasani 

………. Mtel skani  

Nani ç̌uç̌ut̆as nani   

Bozo divu ordoni  

Hayde nani hanani  

Nani Laziǩas nani  

Nani nani hanani  

Nanai ç̌uç̌ut̆as nani  

Hatzi inciri irdi, ç̌umen ren iri skani  

Hayde nani hanani   

Oxori ǩera tani  

Nani nani hanani  

Ç̌uç̌ut̆a beres nani   

Hayde nani hanani  

Dostibas do inciras  

Nani çuçunas nani  

Nani beres hanani  

Hai nani hanani  

Çkuni ç̌uç̌ut̆as nani  

MTUTİ DO ǨORĞONİ 

0

Helimişi Xasani 

Mulavak hem tzanas Budiyatis qona moç̌veret̆u dort̆un. Ha, ağne moç̌veri qonas dido ǩayiti lazut̆i açaneret̆u, ala ç̌qint̆iş oras mtuti do ğeci konaçkinere t̆u. Mulavak qonaş şkaguris ar ǩalivi doǩidu do çkva ǩata seris hek gexet̆u do qonamuşi çumert̆u. Atzi mamşkurine mtutik mu vat̆u! Ǩata seris he ç̌qint̆is ç̌vayepeten yopşa qonas tamo tamo nanç̌ut̆u, ala ya Mulavak purengis dolubart̆u, ya teneke obiangalamt̆u, ya dibecğamt̆u, ya çaǩmaǩli gyot̆oramt̆u do mamşkurine mtuti na yemǩutat̆u steri çkva emuşa kva şurduli var naç̌işinet̆u. Bedixamantsa mtutik mu vat̆u, hem mjaş şurana alems ç̌qint̆epeş şura ser ndğaleri çxvindişen var gamuxtemt̆u.  

Mtutik dido isimadu, eǩule ha dulya xvala var axvenasunt̆u konagnu, ar miti ǩala isa oqopumu unt̆u, ala ǩoçişen na var aşkurinen, mt̆ǩurepeşen mi rt̆u hiya! Seri isimadu, ndğaleri isimadu. “Hoh! Kobziri!” ya tku mtutik “Mgeri.” ya.  

Ǩoçis mgerişen var aşkurinet̆uǩonna coğori şinaxemt̆uyi! Muk çumert̆u çkva mçxurepemuşi ya do mgeri ǩala marte diveret̆es.  

Ar ndğas mgeris mtutik: “E mgeri cumaçkimi! Ha ǩoçiş skirepeşen na mtzirumtipe mu ren! Ziromi, ǩoçiş skirepes arti majuraşa meşvelu na uçkinan şeni hetepeşa mitis var gyacginen. Çkin mt̆ǩurepek arti majuras na var mebuşvelt şeni ham xalis boret. Ma komiçkin, Hemşilli sult̆ani cumadis dido mçxurepe uqonun, ala summaliş murati ndğaleri oxoris nuǩirs do seri naşkumers. Heşoti komiçkin, he mçxurepeşa do tiǩanepeşa si dido p̌icina gatzǩaren, ala mu vare he murapek mçxurepeşa ǩvinçi var meşopurtxinaman; mtuti do mgeri so doskidas… Aha manti naǩo ora ren mulavak qonas baktei meliak mtsika nisimadu do kelizitsu şǩule:  

“Ho, si tzori re, mtel mt̆ǩurepeş doloxe en nosoni ma bore tkvanda, iri şeytanoba çkim goliğams. Ala ǩoçepeş doloxe var. Ǩoçepeş donodgime ireǩis tkvan ar ǩuçxeten niǩidert, ala çkin dido noseri na boret şeni jur ǩuçxeten mebiǩidert. Ǩoçiş nosi do fiǩirişa iri menant̆reri ren; ǩoçi ǩala gani var izden. Ǩoçi! Si ǩoçi ǩala mo ister. Ǩoçis na gyocginams kiyanas mutu korenna, xoloti ǩoçi ren. Ha çkar mututen na var icginen ǩoçi, ǩoçiş duşmani var t̆asna, kiyanas ǩoçiş na vasenpe trangisti var axvenen. Ǩoçis he nosi do fiǩiri, gagnamuşi, motzqvineri arti majuraşa meşvelu şeni cumaloba şeni dvaxmarasna, ğura şǩule na meşvenan nosi ya cennetişen ǩayi cenneti dixaş jin xe mutepeşiten kododgiman.  

E do çkva ğura şǩule na meşvenan cenneti cehennemişen aşkurinenan. Ǩoçiş skirepes varti uçkinan: cenneti, cehennemi, trangi, şeytani, melayke xolo mutepeş yenoçkine na ren… Varti uçkinna ha mutepeş yenoçkinepeşa xolo mutep kyole renan.  

Si tzori zop̌on mtuti cumadi. Dido dulyapes xvala ma var sinti ǩoçepeşen nosur re. Ebzdat okro, elmasi, inci, mercani. Çkin, hetepe dixaş jin bziratna varti golobotzǩert do meǩubilamt, ç̌anç̌axis dolomit̆asna ar çkva ǩuçxe ebontxamt do meǩebilamt, ala ǩoçiş skirepek hetepe şeni arti majura qviluman. Çkin mt̆ǩuri na mşinaman ǩoçiş skirepek okro do elmasi şeni na var ikoman mt̆ǩuroba var dit̆aleman. Çkin mt̆ǩuri boret, ala korba zğeri miğut̆anşi en mendrani manzagere çkinis var elapçamt. Ala hetepek zğeri t̆an, uzğu t̆an, mali arti majura imxoran. Dixas na mogan mali mulki dixas naşkumenan do nçxoro mt̆ǩo let̆a na moilapaman ǩoçiş skirepek he mali mulki şeni arti majuraş ditsxiri dobuman. İşte atzi ma skanda mututen na var memaşvelasunon koxotzoni ma miçkin.  

Guriş meç̌uşi mtutik xolo ti kagiyonç̌eret̆u do simaderi nit̆uşi, ar ǩorğonik quci cicis:  

“Mtuti cumadi!” ya do elutziramt̆u. 

Mtutik quci elupatxumt̆u, momiqur qucis ya do, ala ǩorğonik xoloti: 

“Quci mo elempatxum! Domitzvi! Mu isimadem! Megişvelare.” yaşi mtutik ǩorğonis:  

“Si vari mgeri steri ǩoçepeşen na var aşkurinen mt̆ǩuris do melia steri noseri mt̆ǩurepes derdiçkimişa çare var azires.” 

“Dulya şkurina do nosite xvala şa reni? Kiyanas heşo ç̌uç̌ut̆ape renan ki, mutepeşen şilya fara didi xayvanepes gyocginaman, oğurinaman. Ar tzitzilak ar deve, ar fili oğurinams, ala mu şilya fara filişen ç̌it̆a ren. Ar aǩrebik ar ǩoçi oğurinams, ala mu ǩoçişen şilya fara ç̌ut̆a ren. Eşo bombulape renan ki, ǩoçi oğurinaman.” 

“Ǩayi moro, gaxvenenna amseri budiyatiş qonas ǩalivi na çumers Mulava cumadis eşo ar mutu oğodi do ç̌umen limci ǩalivişa  
mo moçkumer.” 

“Amseri var, ala ar hafta şakis ha dulya gixvenare.” yaşi mtutik ǩorğonis quci elupatxeret̆u do meǩilu dort̆un, ala ǩorğonik: 

“Ar hafta şǩule zirareee!” 

Mtutis medi var uğut̆u. Ar çkva so ren skani mtiniti ar hafta şǩule ar seris − mulava ǩalivis var t̆u. Mtutis dro duleret̆u ç̌qint̆iten dizğu şǩule çkva qonas ingort̆u. Haya na zires ğecepekti qonas amaxteret̆es do hem ç̌ǩomert̆es hem ingoret̆es. 

Zğeri mtuti qonas goşacant̆u. Xoloti ǩorğoni mtutis nanç̌u do:  

“Muç̌o ivuuu! Ma var gitzviyiii!” 

“Ha didi dulya muç̌o vi, mu ivu do mulava ǩalivişa var malu?” 

“Mulavas çxe buğodiii! Kimi ǩanǩalams! Kimi mçxopaten iç̌ven! Ǩalivişa var malen! Hatzi şǩule ǩata sum ndğas ar ndğa goşint̆alasen!”  

Mtutik:  

“Hatzi si mu goğoda! Ha didi meşvelu skani muten eşebiqirda?” yaşi ǩorğonik: 

“Ordo mç̌ima moxtasen! Qucis komeşegixta! Hek hem t̆utsa ren! Hemti xomula! Edo misimin na gitzvarepes.” ya do ǩorğoni mtutis qucis komeşuxtu şǩule mtutis: 

“Ziromi tilkik eǩo na gimtsku ǩoçiş skirepe muǩo bunduri renan. Ar ǩorğoni mu boret, çkini gamaç̌ǩviduşa çare var goruman, ala arti majuraş eyeç̌ǩviduşa at̆omiş bombate ikoman do çkinti sebebi mavenan. Ha mskva mopukireli kiyana. Muç̌o Mulavak qona na moç̌u steri moç̌vanoren. Mulavak qona moç̌una bare lazut̆i dvaçanu. At̆omiş moç̌veri kiyanas xutoş tzanas ne mutu yulun, ne şuroni skidun. Dixaş jin noşkeriş met̆i mutu var gaziren. Ma ǩorğonobaçkimiten na mebagner ha dulyas ǩoçiş skirepe var nagnesna. Çkva hetepeşa: ǩoçiş nosi, ǩoçiş fiǩiri, ǩoçiş gagna xalali ren-i, si tkvi mtuti cumadi!” 

“Ho! Ǩorğoniçkimi, ha mskva kiyana, ha yeşili germape noşkerişa goktu na isimadems miti korenna, hemus çxe vari, hemuş gamaç̌ǩviduşa izni mekçam ǩorğoniçkimi ya utzumert̆u mtutik.” 

Şilya nçxoroş sumeneç do masuma (1963) tzanas Tbilisis, Helimişik. 

Korturi albonişen Latinurişa golaktinu: Manana Bukia 

Getzopxu: İsmail Avcı Bucaklişi 

Arşivi: Omari Memişişi (Sarpi) 

GEÇ̌ǨAPA/ GEÇ̌APA 

0

Vit̆ojur tzana şǩule Tanura xolo tkvani-şǩala ren. Tanura, Lazuri Enstituşi gamağmala ren do nena-çkunişi skidala şeni içalişasen. 

Çku/ şǩu eçi do vit̆oxut tzana ren Lazuri omordinu, omskvanu do oçinapu şeni viçalişamt. Eçi do vit̆oxut tzana doloxe didope p̌it, didope-ti var maxenes. Hamoraşi doloxe Helimişi Xasani do hemuşi noxenepe viçinit. Tzitaşi İskenderi viçinit. Hemuk na xadziru Lazuri alfabe do kitabepe-muşi viçinit. İskenderi do manebape-muşis mupe na ağodu oxovotzonit. 

Abaşişi Nurdoğanik şiirepe do meselepe miç̌ares. Hemuşi Lazuri meselepek didope domogures. 

Ǩoincişi Kyazimik Lazuri birapape mibires/ mit̆rağodes. Kyazimik dido moxeles, nena-çkuni mtel/ iri Türkiyes oçinapu. Türkiyek Kyazimi şǩala Lazuri içinu do Türkiyek Kyazimi şeni ibgaru. 

E do, xolo nena-çkuni şeni nenapunape p̌ç̌arit, Lazuri grameri do meselişi kitabepe gamaviğit. Xolo, Ogni, Mjora, Skani Nena, Tanura yoxopete/ coxopete dergipe gamaviğit. Lazuri Enstitu haniş/ hantepeşi mirasç̌i muşi ren.  

Devlet̆ik Ortamektebepes Lazuri dersepe gedu/ cedu. Milli Eğitim Bakanluği şeni Lazuri dersişi kitabepe p̌ç̌arit. Orta mektebepes Lazuri sinifepe gointzǩu do berepe-çkunik tarixi çkunis maarani fara (ilk defa) mektebepes Lazuri digures. Mektebepes nena-çkunişi xoma ognes, oxotzones. 

E do, ham dulyape ixenet̆uşani didopek şuri do guri-nişite içalişes. Nena-çkuni şeni mik ar satiri noç̌aru ntsaşa extas. Ǩat̆a dulya didi do becit̆i ren, ham iris komiçkinan/ komişǩuran. 

Hatzi/ Hus / Huy ar noderis, ar mecis voret. Lazuri nenaşi xoma mot gondunas minonan, heşo bgorumt. Nena-çkuni ham oraşa, ham let̆apes skidu do ham ndğalepeşe muç̌o meç̌işu, na moxtasen ndğalepes-ti xolo ham dixapes p̌andaneri steri skidas minonan. 

E do, Lazuri Enstituşi gamağmala Tanura coxoni/ yoxoni dergi çkunik-ti ham oxvamupe-çkunik şuri moğas ya do içalişasen. 

Nena-çkunis, xalǩi-çkunis do mtel memleket̆is xeyirli to ayas… 

İsmail Avcı Bucaklişi 

Lazuri Enstituşi Umçane